Satsuma ware
„Satsumos keramika“ (薩摩焼, „Satsuma-yaki“) – tai savitas japoniškos keramikos stilius, kilęs iš Satsumos provincijos (dabartinės Kagošimos prefektūra) pietų Kiūšiū saloje. Ji ypač garsėja smulkiai įtrūkusia kreminės spalvos glazūra ir puošniais papuošimais, dažnai su aukso ir polichrominiais emaliais. Satsumos keramika yra labai vertinama tiek Japonijoje, tiek tarptautiniu mastu, ypač dėl savo dekoratyvinių savybių ir turtingų istorinių sąsajų.
Istorija
Ištakos (XVI–XVII a.)
Satsumos keramikos ištakos siekia XVI a. pabaigą, po Japonijos invazijos į Korėją (1592–1598 m.). Po kampanijų karo vadas „Shimazu Yoshihiro“ į Satsumą atsivežė kvalifikuotų korėjiečių puodžių, kurie padėjo vietinės keramikos tradicijos pamatus.
Ankstyvoji Satsuma (Shiro Satsuma)
Ankstyviausia forma, dažnai vadinama „Shiro Satsuma“ („baltoji Satsuma“), buvo gaminama iš vietinio molio ir degama žemoje temperatūroje. Ji buvo paprasta, kaimiška ir dažniausiai nedekoruota arba lengvai dažyta. Šie ankstyvieji dirbiniai buvo naudojami kasdieniams tikslams ir arbatos ceremonijoms.
Edo laikotarpis (1603–1868 m.)
Laikui bėgant, Satsumos keramika įgijo aristokratų globą, o keramika tapo rafinuotesnė. Kagošimoje, ypač Neširogavoje, dirbtuvės pradėjo gaminti vis įmantresnius dirbinius „daimijo“ ir aukštesniosioms klasėms.
Meidži laikotarpis (1868–1912)
Meidži eros metu Satsuma keramika keitėsi, prisitaikydama prie vakarietiško skonio. Dirbiniai buvo gausiai dekoruoti:
- Auksu ir spalvotais emaliais
- Japonų gyvenimo, religijos ir peizažų vaizdais
- Įmantriais apvadais ir raštais
Šiuo laikotarpiu Satsuma keramikos eksportas į Europą ir Ameriką smarkiai išaugo, kur ji tapo egzotiškos prabangos simboliu.
Charakteristikos
Satsumos keramika išsiskiria keliomis pagrindinėmis savybėmis:
Paviršius ir glazūra
- Molis: Minkšta, dramblio kaulo atspalvio akmens masė
- Glazūra: Kreminė, dažnai permatoma su smulkiu įtrūkimų raštu (kannyu)
- Pojūtis: Subtilus ir švelnus liečiant
Dekoracija
Dekoratyviniai motyvai dedami naudojant viršglazūrinius emalius ir auksavimą, dažnai vaizduojant:
- Religiniai subjektai: budistų dievybės, vienuoliai, šventyklos
- Gamta: gėlės (ypač chrizantemos ir bijūnai), paukščiai, drugeliai
- Žanro scenos: samurajai, dvaro damos, žaidžiantys vaikai
- Mitologinės temos: drakonai, feniksai, folkloras
Formos
Įprastos formos:
- Vazos
- Dubenėliai
- Arbatos rinkiniai
- Figūrėlės
- Dekoratyvinės lėkštės
Satsumos dirbinių rūšys
Širo Satsuma (白薩摩)
- Ankstyvieji, kreminės spalvos dirbiniai
- Gaminami daugiausia buitiniam naudojimui
Kuro Satsuma (黒薩摩)
- Rečiau pasitaikantys
- Gaminami iš tamsesnio molio ir glazūrų
- Paprastesnis dekoravimas, kartais raižytas arba su pelenų glazūra
Eksportinė Satsuma
- Gausiai dekoruojami auksu ir spalvomis
- Sukurti daugiausia eksporto rinkoms (vėlyvasis Edo–Meidži laikotarpis)
- Dažnai pasirašomi atskirų menininkų ar studijų
Žymios krosnys ir menininkai
- Naeširogavos krosnys (苗代川窯): Satsumos gimtinė dirbiniai
- Yabu Meizan (藪明山): Vienas garsiausių Meidži eros dekoratorių
- Kinkozan šeima (錦光山家): Garsėja savo rafinuota technika ir gausia produkcija
Ženklai ir autentiškumas
Satsuma dirbinių pagrindas dažnai būna su ženklais, įskaitant:
- Kryžius apskritime (Šimadzu šeimos herbas)
- Menininkų ar dirbtuvių parašai kandži forma
- „Dai Nippon” (大日本), rodantys Meidži eros patriotinį pasididžiavimą
Pastaba: Dėl savo populiarumo egzistuoja daug reprodukcijų ir padirbinių. Autentiški antikvariniai Satsuma dirbiniai paprastai yra lengvi, padengti dramblio kaulo spalvos glazūra su smulkiais įtrūkimais ir pasižymi kruopščiomis rankomis dažytomis detalėmis.
== Kultūrinė reikšmė == Satsumos dirbiniai atliko svarbų vaidmenį Japonijos dekoratyviniame mene, ypač šiose srityse:
- Arbatos ceremonija: Ankstyvieji dirbiniai, naudoti kaip arbatos dubenėliai ir smilkalų indai
- Eksportas ir diplomatija: Buvo svarbus kultūros eksportas Japonijos modernizacijos metu
- Kolekcionierių ratai: Labai vertinami japonų meno kolekcionierių visame pasaulyje
