Banko ware

Iš Japanese Craftpedia Portal.
Banko keramikos arbatinukas, Jokačis, Mijės prefektūra, Japonija, XIX–XX a. Akmens dirbiniai su natūraliu molio apdaila, atspindintys karščiui atsparias savybes ir santūrų Banko keramikos eleganciją.

Banko keramika (japoniškai: 萬古焼, Banko-yaki) – tai japoniškos keramikos rūšis, tradiciškai gaminama Jokači mieste ir jo apylinkėse, Mijės prefektūroje, Japonijoje. Ji geriausiai žinoma dėl patvarių akmens masės arbatinukų, virimo indų ir stalo įrankių. Banko keramikai dažnai būdingas rausvai rudas molis, atsparumas karščiui ir utilitarinis, tačiau rafinuotas dizainas.

Istorija

Banko keramika atsirado XVIII a. pradžioje, Edo laikotarpiu. Sakoma, kad ją įkūrė Nunami Rozanas (沼波弄山, 1718–1777), pirklys iš Macusakos, kuris propagavo keramikos, pažymėtos antspaudu „Banko Fueki“ (萬古不易), reiškiančiu „amžina“, kūrimą. Po laikino nuosmukio tradicija buvo atgaivinta XIX amžiuje Jokaičio regione, kuris ir šiandien yra jos gamybos centras.

Charakteristikos

  • Medžiaga – Paprastai gaminama iš vietinio molio su ryškiu purpuriniu atspalviu.
  • Atsparumas karščiui – Ypač vertinama virtuvės reikmenims ir arbatinukams, nes molis išlaiko ir tolygiai paskirsto šilumą.
  • Glazūravimas ir dekoravimas – Dažnai neglazūruotas arba minimaliai dekoruotas, todėl atrodo natūraliai ir kaimiškai. * Produktai – Dažniausiai gaminami gaminiai yra arbatinukai (急須, kyūsu), donabe (土鍋, keraminiai puodai), puodeliai ir lėkštės.

Šiuolaikinė gamyba

Šiandien banko keramika yra vienas iš tradicinių Mijės prefektūros amatų pavyzdžių ir yra saugomas kaip Japonijos tradicinis amatas. Jokačis ir toliau yra pagrindinis gamybos centras, kuriame tiek amatininkai, tiek didesni keramikos gamintojai gamina įvairius virtuvės reikmenis, išlaikydami praktiškumo ir patvarumo reputaciją.

Taip pat žiūrėkite

Nuorodos