Agano ware
„Agano keramika“ (上野焼, „Agano-yaki“) – tai tradicinė japonų keramika, kilusi iš Fukučio miesto Tagavos rajone, Fukuokos prefektūroje. Ji garsėja savo elegancija, lengva konstrukcija ir išskirtinėmis glazūromis ir užima svarbią vietą Japonijos keramikos pavelde.
Istorija
Agano keramikos ištakos siekia 1602 m., kai Sonkai, puodžius iš Chosono karalystės (šiuolaikinės Korėjos), buvo pakviestas Kokuros srities daimjo įkurti krosnį Agane. Šią iniciatyvą palaikė žymus to meto arbatos meistras Hosokawa Tadaoki.
Krosnis išgarsėjo dėl arbatos ceremonijos reikmenų gamybos, atitinkančios estetinius wabi-sabi principus – pabrėžiant paprastumą ir santūrų grožį. Edo laikotarpio viduryje Agano keramika buvo pripažinta viena iš „Septynių Enšiū krosnių“ – gerbiamų krosnių grupės, kurią pamėgo arbatos meistras Kobori Enšiū.
Charakteristikos
- Medžiaga: Agano keramika paprastai gaminama iš vietinio molio, randamo Fukučio regione, o tai lemia jos unikalią tekstūrą ir išvaizdą.
- Dizainas: Keramika pasižymi plona, lengva konstrukcija, suteikiančia rafinuotą lytėjimo pojūtį. Jo dizainuose dažnai būdingi subtilūs linkiai ir minimalistinės formos, atspindinčios japonišką estetiką.
- Glazūra: Agano keramikos skiriamasis bruožas – įvairios glazūravimo technikos. Žymiausia yra vario pagrindu pagaminta žalia rūdžių glazūra, kuri suteikia ryškią melsvai žalią atspalvį. Kitos glazūros yra geležies, baltai ruda ir skaidri, kiekviena suteikianti gaminiams savitą charakterį.
Kultūrinė reikšmė
Iš pradžių gaminama arbatos ceremonijoms, Agano keramika įkūnija wabi-sabi dvasią – grožio vertinimą netobulume ir laikinume. Jos ryšys su arbatos kultūra įtvirtino jos, kaip rafinuoto japoniško meistriškumo simbolio, statusą. Šiandien Agano keramika ir toliau yra branginama arbatos meistrų, kolekcionierių ir entuziastų visame pasaulyje.
